Šių įvairiausių tarptautinių projektų įvairovė gerokai praplėtė ir festivalio stilistinius rėmus. Tiek diksilendo, tiek bliuzo stiliai nepakankamai beatspindėjo festivalyje dalyvaujančiųjų grupių ir atlikėjų atliekamą muziką, jos stilius.
Nuo V-ojo festivalio, kuris įvyko 1998 metais, festivalis imtas vadinti "Tarptautinis Klaipėdos Pilies Džiazo Festivalis". Festivalio renginiai ėmė tęstis nebe dvi, o tris dienas, nes dviejų dienų nebepakako festivalio rengėjų mintims įgyvendinti.

Į festivalio programą įtraukiami vienas ar du muzikos kolektyvai, kurių muzikos stilius tiesiogiai su džiazo muzika lyg ir nesiejamas, atliekantys "reggie", "rock'n'roll", indų muziką, Pietų Amerikos folklorą ir pan.

Šis festivalio "motto" kaip niekas kitkas geriausiai apbūdina festivalio paskirtį, nuotaiką, idėją, bendrąją viso vyksmo atmosferą ir, kažkuria prasme, festivalio stilistiką taip pat.

Tačiau, nepriklausomai nuo stiliaus, pagrindinis reikalavimas ar sąlyga, keliama festivalio atlikėjams, yra ta, kad jų atliekama muzika būtų kuo lengviau suvokiama eiliniam klausytojui, žiūrovui, kad ši muzika derėdama prie jaukių, bet vis tik lauko sąlygų, neprarastų savo profesionalumo bei originalumo.