NATO, Klaipėdos uosto karinis mobilumas ir kodėl atsiprašo Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatoriai

„Kai festivalio gerbėjai pradeda reikšti pretenzijas dėl vieno kolektyvo nebuvimo programoje, supranti – tai jau nebe svečiai. Tai šeima“, – juokaudami sako 32-ojo Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatoriai ir pripažįsta praėjusių metų klaidą.

Po metų pertraukos į Klaipėdos pilies džiazo festivalio sceną sugrįžta vienas publikos mylimiausių kolektyvų – NATO džiazo orkestras. Birželio 26-ąją Teatro aikštėje vyksiantį koncertą pristato Klaipėdos uostas – strateginė Lietuvos nacionalinio saugumo grandis. Šis išskirtinis bendradarbiavimas simboliškai sujungs tai, kuo šiandien gyvena Klaipėda: tarptautinę partnerystę, bendras vertybes, saugumą ir kultūrą.

„Kai festivalio gerbėjai pradeda reikšti pretenzijas dėl vieno kolektyvo nebuvimo programoje, supranti – tai jau nebe svečiai. Tai šeima“, – juokaudami sako 32-ojo Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatoriai ir pripažįsta praėjusių metų klaidą.

„Nuoširdžiai atsiprašome, kad praėjusiais metais programoje nebuvo išskirtinai publikos mylimo NATO džiazo orkestro. Pasirodo, tai buvo rimtas išbandymas ne vienam festivalio gerbėjui. Sulaukėme ne vieno klausimo ir net draugiško priekaišto: o kur NATO džiazo orkestras? Klaipėdiečiai šį kolektyvą yra taip pamėgę, kad jo nebuvimas buvo pastebėtas iš karto. Tai tik dar kartą įrodo, kokį ypatingą ryšį muzikantai yra užmezgę su mūsų publika“, – šypsosi Klaipėdos pilies džiazo festivalio prezidentė Inga Grubliauskienė.

Todėl šiemet padėtis taisoma su kaupu – NATO džiazo orkestras (SHAPE International Band) sugrįžta į Klaipėdą ir birželio 26 dieną koncertuos Teatro aikštėje.

Dar simboliškiau tai, kad šio išskirtinio projekto globėju tapo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

„Klaipėdos uostas šiandien yra ne tik Lietuvos vartai į pasaulį, bet ir svarbi NATO rytinio flango logistikos bei karinio mobilumo grandis. Todėl NATO džiazo orkestro ir Klaipėdos uosto bendrystė atrodo natūrali, prasminga ir labai graži. Esu įsitikinusi, kad ši dermė ypatingai atsiskleis festivalio scenoje – ten, kur susitinka muzika, partnerystė ir bendros vertybės“, – sako I. Grubliauskienė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas pabrėžia, kad partnerystė su festivaliu ir NATO džiazo orkestru simbolizuoja kur kas daugiau nei kultūrinį projektą.

„Klaipėdos uostas šiandien yra ne tik svarbiausi Lietuvos jūriniai vartai, bet ir strateginė šalies nacionalinio saugumo dalis. Per uostą juda ne tik kroviniai – čia kuriamos sąlygos greitam sąjungininkų pajėgų judėjimui, stiprinamas regiono saugumas ir valstybės atsparumas. Todėl NATO džiazo orkestro koncertas Klaipėdoje mums simbolizuoja kur kas daugiau nei muziką. Tai partnerystės ir tvirto transatlantinio ryšio ženklas. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie festivalio, kuris jau daugelį metų vienija žmones, o šiemet kartu primena ir apie tai, kas šiandien Europoje yra ypač svarbu – laisvės, solidarumo ir saugumo vertę“, – sako A. Latakas.

Birželio 26-osios vakarą Teatro aikštėje klausytojų lauks ne tik aukščiausio lygio muzika. Tai bus ir simbolinis susitikimas su kolektyvu, kuris per daugelį metų tapo neatsiejama Klaipėdos pilies džiazo festivalio istorijos dalimi.

Interviu su NATO džiazo orkestro vadovu

Klaipėdos pilies džiazo festivalio gerbėjai juokaudami sako, kad NATO džiazo orkestras turėtų reziduoti ne Briuselyje, o Klaipėdoje. Tokia didelė yra klaipėdiečių meilė ir simpatija jūsų muzikai bei kolektyvui. Kaip jūs patys jaučiate šį ypatingą ryšį su mūsų miestu ir jo publika?

– Klaipėda mums iš tiesų tapo tarsi antraisiais namais. Kiekvieną kartą, kai SHAPE International Band čia sugrįžta, jaučiame nepaprastą publikos šilumą ir nuoširdų ryšį su šiuo miestu. Koncertai Teatro aikštėje yra tie susitikimai, kurių laukiame su ypatingu nekantrumu. Klaipėdos publika pasižymi ypatinga energija, atvirumu ir meile muzikai. Būtent todėl kiekvienas sugrįžimas čia mums yra ne tik koncertas, bet ir susitikimas su gerais bičiuliais.

NATO džiazo orkestras sujungia du pasaulius, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo visiškai skirtingi – karinę drausmę ir džiazo improvizacijos laisvę. Kaip pavyksta išlaikyti šią subtilią pusiausvyrą?

– Daugelis mano, kad karinė disciplina ir džiazas yra priešybės, tačiau mums jie puikiai papildo vienas kitą. Drausmė, pasirengimas ir tarpusavio pasitikėjimas sukuria tvirtą pagrindą, ant kurio gali skleistis kūrybiškumas, spontaniškumas ir muzikinė laisvė.

Jūsų orkestre groja ir lietuvis Donatas Bukauskas. Ar jo žemaitiškas charakteris jau tapo kolektyvo dalimi?

– Be jokios abejonės. Donatas į orkestrą atneša išskirtinį profesionalumą, muzikalumą ir kūrybinę energiją. Didžiuojamės, kad mūsų gretose yra toks talentingas Lietuvos muzikantas. Jo indėlis praturtina mūsų kolektyvo muzikinį veidą, o ir pats Donatas yra išties išskirtinė asmenybė.

Kiek NATO džiazo orkestro skambesyje yra disciplinos, o kiek improvizacijos?

– Repeticijose viskas remiasi disciplina, susikaupimu ir dėmesiu detalėms. Tačiau džiazas visada palieka erdvės pokalbiui, netikėtumui ir spontaniškumui. Kruopščiai pasirengiame tam, kad scenoje muzika galėtų kvėpuoti laisvai ir natūraliai.

Ar galima sakyti, kad džiazas tampa savotiška diplomatijos forma?

– Be jokios abejonės. Muzika turi unikalią galią sujungti žmones, nepaisant jų kultūrų, kalbų ar patirties skirtumų. Tam tikra prasme tai, ką darome scenoje, atspindi tas pačias partnerystės ir bendradarbiavimo vertybes, kuriomis grindžiama NATO veikla.

Kuo Klaipėdos pilies džiazo festivalio atmosfera skiriasi nuo kitų Europos scenų?

– Klaipėda turi ypatingą aurą. Čia jaučiame autentiškumą, šilumą ir energiją, kurie kiekvieną pasirodymą paverčia išskirtiniu. Šio miesto publika klausosi ne tik ausimis – ji klausosi širdimi. Tą ryšį pajuntame vos tik žengę į sceną.

Ar turite kokią nors smagią istoriją iš gastrolių?

– Kartą vienas mūsų muzikantų likus vos kelioms minutėms iki pasirodymo atidarė drabužių krepšį ir suprato, kad kažkur dingo jo koncertinės kelnės. Problemą pavyko greitai išspręsti, tačiau juoko tą vakarą buvo tikrai daug. Kadangi esame tarptautinis kolektyvas, netrūksta ir kalbinių nesusipratimų, netikėtų kelionių nuotykių ar linksmų užkulisių akimirkų. Vis dėlto vos pradėjus groti visus skirtumus panaikina viena universali kalba – muzika.

Ką jums šiandien reiškia džiazas?

– Mums džiazas simbolizuoja laisvę, pasitikėjimą ir saviraišką. Jis leidžia kiekvienam muzikantui atskleisti savo individualų balsą, kartu tampant kažko didesnio dalimi. Tai labai primena ir mūsų kolektyvo dvasią.

Koks jūsų įspūdis apie Klaipėdos pilies džiazo festivalį?

– Jaučiame didžiulę pagarbą Klaipėdos pilies džiazo festivaliui ir jo organizatoriams. Per daugiau nei tris dešimtmečius jie sukūrė kažką išties ypatingo – vietą, kur pasaulinio lygio muzika susitinka su žmonėmis labai šiltai, nuoširdžiai ir asmeniškai. Tai festivalis, kuris išlaiko tarptautinį lygį, tačiau nepraranda žmogiško artumo.

Ko palinkėtumėte klaipėdiečiams?

– Mieli klaipėdiečiai, nuoširdžiai dėkojame už jūsų šilumą, svetingumą ir palaikymą. Jūsų energija mus įkvepia kiekvieną kartą sugrįžti. Linkime, kad muzika ir toliau vienytų žmones, įkvėptų kurti, svajoti ir džiaugtis gyvenimu. Nekantraujame kartu su jumis patirti dar vieną nepamirštamą džiazo šventę Klaipėdoje.

NATO džiazo orkestrą pristato Klaipėdos uostas.

lt_LTLT